INCI: kaip suprasti savo kosmetikos sudėtį?

Nuotrauka iš interneto

     Gal jums neaktualu ar jau atsibodo tokio pobūdžio temos, nes kiekvienas su natūralia kosmetika susijęs tinklapis ar tuo besidominti blogerė laiko vos ne savo pareiga paskelbti bent vieną straipsnį apie natūralioje kosmetikoje netoleruojamas medžiagas. Kol nesakote: "Stop. Žinau, žinau.... Reikia vengti Sodium Lauryl Sulfate (SLS), parabenų, mineralinio aliejaus, silikonų ir pan. O jei randu, kad sudėtyje yra augalinių aliejų ar ekstraktų, vadinasi, tokią priemonę imu ir perku". Aš pasakysiu, kad iš dalies pritariu, tačiau žinoti, kokios medžiagos "geros", o kokios "blogos" - nepakanka. Internete yra daugybė straipsnių, kur kalbama truputį apie vieną, truputį apie kitą, o apie viską vienoje vietoje rasti žymiai sudėtingiau. Todėl pabandysiu jums kuo trumpiau viską supasakoti.

1. KAS INDELYJE "GYVENA"

Prisiminkite, kad kalbu apie kremus, losjonus, šampūnus, kaukes, valiklius ir panašias priemones. Ir kokias medžiagas galima rasti jų sudėtyje.

• Vanduo. Vanduo atskiedžia kitus sudėties ingredientus arba yra jų tirpiklis. Nors vanduo drėkiną odą, tačiau atsiminkite, oda įsisavina tik 10-30 proc. išoriškai gaunamo vandens. Todėl bus naudingiau jei vandenį gersite, o pirmenybę teiksite toms priemonėms, kuriose vietoj vandens naudojami gėlių vandenys, alavijas (jei tik tai įmanoma). 
• Riebalai (lipidai). Tai medžiagos, kurios padeda išlaikyti odos drėgmę, ją minkština, maitina. Natūralioje kosmetikoje tą darbą atlieka kokybiški šalto spaudimo nerafinuoti augaliniai aliejai. Kiti naudoja rafinuotus aliejus ar sintetinius produktus, kurie pigūs, poveikis trumpas arba tik sudaroma iliuzija, kad yra efektas. Tokie abejotini ingredientai yra: mineralinis aliejus (mineral oil, paraffinum liquidum, petrolatum, vaseline, paraffin, ozokerit (blakstienų tušuose), polyisobutene (lūpų blizgiuose), E 905); silikonai kaip dimetchicone, cyclomethicone ir kiti (apie juos pasiskaitykite Modestos bloge veidrodeli.blogspot.com); chemiškai pakeisti arba hidrinti augalinės kilmės lipidai (palmitic acid, PEG- 60 hydrogenated castor oil, gliceryl linoleate), gyvūlinės kilmės riebalai kaip lanolinum; rafinuoti augaliniai aliejai ir vaškai.
• Emulsikliai. Vanduo su riebalais ar kitais skysčiais "nedraugauja" - tarpusavyje nesimaišo. Tam reikia plakti, kratyti, maišyti, bet jų draugystė nėra tvari, todėl išsisluoksniuoja. Dėl šios priežasties naudojami emulsikliai. Deja, emulsikliai Ceteareth-10, Cocamide DEA, PEG-7 Glyceryl Cocoate ir t.t. ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi - trikdo normalias odos funkcijas (suklijuoja viršutinio odos sluoksnio negyvas ląsteles). Egzistuoja ir natūralus emulsiklis - nerafinuotas bičių vaškas (cera alba/cera flava), kuris turi ir bioaktyvių medžiagų.
• Funkciniai ingredientai. Tai ingredientai, kurie padaro jūsų priemones estetiškai patrauklias, malonios tekstūros ir prailgina galiojimo laiką. Dažniausiai tai sintetinės medžiagos (natūralioje kosmetikoje naudojami natūralios kilmės funkc. ingredientai) - emulsikliai, stabilizatoriai, paviršiaus įtempio mažinimo medžiagos, plėvėdariai, putojimo skatinimo medžiagos, drumstikliai, absorbentai, skystikliai, tirpikliai, antioksidatoriai, antistatikai, konservantai, dažikliai, kvapikliai ir t.t... Sintetiniai ingredientai linkę kauptis mūsų organizme, trikdyti normalias organizmo funkcijas, sukelti alergijas ar kitaip paveikti. Labiausiai keiksnojami yra konservantai, kurių pagrindinė funkcija yra pratęsti produktų galiojimo laiką, nes skystose terpėse ypač mėgsta daugintis bakterijos. Nustatyta, jog konservantai dažnai yra alergijų atsiradimo priežastis, net buvo bandyta sieti su vėžiniais susirgimais (galiausiai apsistota ties nuomone, jog jie kaupiasi vėžio pažeistose ląstelėse, o ne jį sukelia). Šiuo metu Europoje naudojami net 154 įvairūs konservantai (ethyl-, propyl-, butyl-, methylparaben, triclosan, triclocarban, stearalkonium chloride, diazolidinyl urea, phormaldehyde ir kt.), kurių kiekis dėl pavojingumo ribojamas. Egzistuojama dar viena konsertantų rūšis - "netiesioginiai konservantai" (Propylene Glycol, Butylene Glycol, Phenethyl Alcohol, Pentylene Glycol, Alcohol, Sorbitol ir kt.). Be odos drėkininimo tam tikras jų kiekis gali naikinti bakterijas. Šių medžiagų kiekis nėra ribojamas, todėl yra mėgstamos ir natūralios kosmetikos gamintojų. Pasirodo net jos turi minusų. Naikina bakterijas ne tik kosmetikos indelyje, bet ir gerąsias mūsų odos bakterijas. Natūrali sveikos odos apsauginė funkcija atkuriama maždaug po dviejų valandų, bet jei oda pažeista, gali kilti nemalonumų.
• Aktyvieji ingredientai. Tai brangios ir vertingos medžiagos: vitaminai, tonikai, drėkikliai, antioksidantai, elastingumą palaikančios ir kitas naudingas savybes turinčios medžiagos. Būna natūralios ir sintetinės kilmės. Deja, dažniausiai jų naudojamas itin mažas kiekis, kuris neturės jokio naudingo efekto vartotojui, bet netgi neatsvers žalingo kitų ingredientų poveikio. Aktyviosios medžiagos glikolio rūgšties, kuri yra cheminis šveitiklis, kiekis taip pat ribojamas.

2. KODĖL KENKSMINGOS MEDŽIAGOS VIS DAR NAUDOJAMOS?

    Visi tie abejotini kosmetikos priemonių ingredientai pradėti naudoti smarkiai ištobulėjus chemijos pramonei kaip pigi alternatyva natūraliai žaliavai. Tuo metu buvo dar nežinomas jų šalutinis poveikis. Akivaizdu, jog šiandieniniame pasaulyje labai padaugėjo alerginių reakcijų, onkologinių susirgimų, nevaisingumo atvejų ir t.t. Visiškai uždrausti naudoti sintetines medžiagas kosmetikoje ir kitur kol kas neįmanoma, nes nėra patvirtintų įrodymų, kad būtent jos yra įvairių susirgimų priežastis. Maždaug apie 90 proc. kosmetikoje naudojamų medžiagų poveikis sveikatai nėra ištirtas.Tyrimai labai brangūs, sudėtingi, juos atlikti gali užtrukti daugiau nei dešimt metų, o didesnė suinteresuotų šalių dalis yra už šių medžiagų naudojimą negu atvirkščiai. Kol kas yra tik taikomi apribojimai kai kurių medžiagų naudojimui.

3. KOKS LEISTINAS KIEKIS?

     Kokioms medžiagoms taikomi apribojimai ir koks leistinas maksimalus kiekis yra numatyta Europos parlamento ir Tarybos reglamente dėl kosmetikos gaminių (lietuvių kalba galima parsisiųsti iš interneto). Priklausomai nuo ingrediento atliekamos funkcijos ir sąlyčio su oda (nuplaunama priemonė, nenuplaunama) yra taikomi skirtingi apribojimai. 
    Pavyzdžiui, konservantų parabenų leidžiamas kiekis iki 1,0 proc., triklosano iki 0,3 proc., triklokarbono iki 0,2 proc., benzoic acid iki 1,4 proc., phenoyxetanol iki 1,0 proc., benzyl alcohol iki 1,0 proc.; dantų pastose naudojamų įvairių fluoridų kiekis neturi viršyti 0,15 proc., amoniako iki 6 proc., parfumerijoje naudojamas dirbtinis muskusas musk cetone neturi viršyti 1,4 proc., UV filtras titano dioksidas - iki 25 proc. viso produkto kiekio. 
     Bet kuris kosmetikos gamintojas jums drąsiai gali sakyti: "Mūsų gaminamoje produkcijoje yra naudojami tik leistini ingredientų kiekiai". Ir jie visiškai teisūs. Nes maži kiekiai žmogaus organizmui neturėtų padaryti jokio žalingo poveikio. Bet.... Juk jūs neturite tik vienos priemonės? Duše naudojate dušo želė, šampūną ir kondicionierių, nusipraususios išsitepame veidą, kūną kremu, pasidažote, plaukams imate plaukų laką/žele ar kitą formavimo priemonę, dezodorantas nuo prakaitavimo, be kvepalų neišsivers jokia save gerbianti moteris, vakare viską nusiprausiate su prausikliu, šveičiate, valote, odą palepinate veido kauke, vėl tepate kremą, valote dantis ir t.t. Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai moteris per dieną naudoja apie 13 skirtingų kosmetikos priemonių (vyrai apie 5). Kiek pas save suskaičiavote? Jei visus "leistinus" kiekius sudedam į vieną krūvą, tai greičiausiai viršysime visas leistinas ribas. O kokias priemones ir kiek jų naudoti - pačio žmogaus asmeninis reikalas. 

4. KAIP GREITAI IR NESUNKIAI SUŽINOTI PRODUKTO SUDĖTĮ

    Ar jums sudėties analizavimas atrodo labai sudėtingas? Geriausia, žinoma, nepirkti nieko impulsyviai, ramiai kiekvieną sudėtinę dalį patikrinti internete (pvz.: EWG's Skin Deep arba Kosmetikos DNR) ir tik tada spręsti, pirkti ar ne. Bet jei to negalite padaryti, įsidėmėkite dažniausiai pasitaikančius blogiukus (keleta paminėjau pirmame punkte). Atsiminkite, jog visus ingredientus privaloma rašyti mažėjimo tvarka, tačiau nėra nurodymo pateikti tikslius kiekius procentinėmis  išraiškomis. Vertinant sudėtį verta atkreipti dėmesį į pirmuosius kelis (3-5) ingredientus, nes jie sudaro produkto didžiąją dalį (maždaug apie 80 proc). Visa kita tai funkciniai ingredientai, aktyviosios medžiagos ir kt. 
    Namuose kartais pasiskaitau savo kambariokės šampūnų, kaukių sudėtis vien dėl smalsumo. Galiu net truputį paanalizuoti sudėtį ir pademonstruoti mėgstamą gamintojų marketingo triuką. Taigi, radau vienos gerai žinomos kosmetikos, užsiimančios tinkline rinkodara, plaukų kaukę. Pavadinime išdidžiai skelbiama, jog plaukų kaukė su labai egzotišku aliejumi išsausėjusius plaukus maitina nuo šaknų iki galiukų, suteikia žvilgesio, padaro juos lengviau šukuojamais, suteikia gyvybingumo, stiprina. Patys pirmieji sudėtyje yra vanduo (Aqua), Cetearyl alcohol, Dimethicone, Cetyl alcohol, toliau seka sunkiai liežuviui įvaldomi pavadinimai, ties viduriu randu gerai žinomus konservantus metilparabeną su  propilparabenu. O beveik pačioje eilės pabaigoje aptinku tą egzotiškąjį aliejų bei dar vieną augalinį ekstraktą, po jų rikiuojasi kelios spalvos ir alergenas linalool. Su vandeniu ir taip viskas aišku, o riebieji alkoholiai ir silikonas suteikia tą dekoratyvinį efektą, tačiau problemos nesprendžia. Jau žinome, kad parabenų maksimalus leistinas kiekis iki 1 proc., vadinasi visų kitų sudedamųjų dalių, einančių iškart po parabenų, kiekis dar mažesnis. Plaukų kaukėje, kurios tūris 200 ml, aliejaus geriausiu atveju bus apie 1 ml. Sarkastiškai paklausiu, tas 1 ml kokį teigiamą poveikį jums duos? 
    Kitas pavyzdys. Vardinu kito gamintojo kondicionieriaus-kaukės sudėtį: Aqua, Aloe barbadensis (Alijošiaus sultys), Argania spinosa (Argano aliejus), Pentaclethra macroloba (aliejmedžio aliejus), Butyrospermum sparkii (taukmedžio aliejus), toliau seka daugiau aliejų, ekstraktų bei augalinės kilmės ingredientų. Pačioje pabaigoje vėl kvapiklis linalool, tačiau išgautas iš augalinių eterinių aliejų). Matote skirtumą? 

5.  Į KĄ DAR VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

   Priemonės įpakavimas taip pat turi įtakos galiojimo terminui. Produktams su atsukamais dangteliais reikalingas didesnis konservantų kiekis, nes jo paviršius tampa patrauklus bakterijoms. Kiekvieną kartą kremą palietus pirštu į jį patenka naujas kiekis bakterijų. Tik hermetiškai uždarytas dozuojamas indelis, kuris turi vožtuvą, apsaugantį nuo bet kokio užteršimo iš išorės, visiškai apsaugo produktą. Tokiam produktui reikalingas mažesnis konservantų kiekis.

6. NATŪRALU, VADINASI - SVEIKA?

    Pasaulyje neegzistuoja vien juoda arba balta. Arba kitaip pasakius, ne visos sintetinės medžiagos yra kenksmingos ir ne visos natūralios kilmės medžiagos yra saugios. Natūralioje sertifikuotoje kosmetikoje nėra arba yra palyginti labai nedidelis kiekis konservantų, kurie neleidžia daugintis bakterijoms, kurios gali užkrėsti odą, išskirti kenksmingus toksinus. Dėl savaime suprantamų priežasčių, tokio gaminio galiojimo terminas gerokai trumpesnis, kartais net per trumpas. Jei matote, jog jūsų naudojamos priemonės galiojimo terminas baigėsi, tačiau pačio produkto vis dar yra, nerizikuokite ir meskite ją į šiukšlių dėžę.  Kitas dalykas, netgi natūralioje kosmetikoje gali atsirasti kenksmingų medžiagų, jei jos gamyboje naudojamas užterštoje aplinkoje užaugęs augalas arba pasirinkta netinkama gamybos technologija. 
   Net ir perkant sertifikuotą natūralią kosmetiką verta žiūrėti į jos sudėtį. Ten taip pat gali slėptis alergiją sukeliančios natūralios medžiagos, o kai kurių augalų sudedamosios medžiagos pakeičia savo savybes patekusios į tiesioginius saulės spindulius. Kiekvienas žmogus gali būti alergiškas net ir nekalčiausiam ingredientui. Vieni iš dažniausių alergijų sukelėjų: rozmarinų ekstraktas, citrinos žievelės ekstraktas, pelargonijų aliejus, bergamočių aliejus, levandų aliejus, greipfrutų ekstraktas, ramunėlių ekstraktas, eukalipto ekstraktas, medus, medetkų aliejus, morkų ekstraktas. 

     Tikiuosi straipsnis naudingas. Būkime gražios ir sveikos, bet svarbiausia, būkime protingos. Nes protinga moteris tikrai žinos, kaip būti sveikai ir gražiai:)

Informacijos šaltiniai:

www.aromata.lt;
www.neovita.lt;
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 2009 m. lapkričio 30 d. dėl kosmetikos gaminių;
Kenksmingos cheminės medžiagos;
Bernardinai.lt;
Medguru.lt; 
Kosmetikos DNR.

P.S. Jei kur suklydau, prašau mane pataisyti, būsiu dėkinga:) O pabaigai pridedu trumpą filmuką apie kosmetikos istoriją.

Jurgita

Ką turite žinoti apie veido valymo priemones : 3 praversiantys patarimai

Nuotrauka: http://fetalmembrane.tumblr.com/post/15555697649

      Kad nueiti miegoti su makiažu yra daugiau nei nedora mūsų odos atžvilgiu - kiekviena žino ar bent jau turėtų žinoti. Tačiau ne visi makiažo valikliai ir netgi priemonės yra saugios jūsų odai. 
  
      Veidą valome ne tik dėl to, kad pašalintume ryte užsidėtą makiažą, tačiau ir visus nešvarumus per dieną nusėdusius ant veido. Sunku pasakyti, kokie produktai nekenkia nei jums, nei aplinkai, jeigu nesate chemikė ar aplinkosaugos specialistė. O Anne-Marie Gabelica tokia yra. Dėl to ji duoda 3 paprastus patarimus :

• Bet kokia kaina venkite valiklių ar prausiklių, kurių sudėtyje yra Sodium Lauryl Sulfate.

      Dauguma gelių, vandens pavidalo valiklių ar prausiklių savo sudėtyje turi daugiau ar mažiau švelnių detergentų, turinčių savybę nuvalyti per dieną ant veido nusėdusius nešvarumus ir makiažą juos paversdamas tirpiais vandenyje. Plačiausiai paplitęs detergentas yra Sodium Lauryl Sulfate, trumpiau vadinamas SLS. Pramonėje ši medžiaga taip pat naudojama. Pavyzdžiui, pilama į grindų valymo skysčius ir į kitiems paviršiams valyti skirtus produktus. Ji suteikia jūsų grožio produktui putojimo efektą ir negailestingai šiurkštų (nors jūs to nejaučiate) valymą. Viso to pasekoje gauname suerzintą ir ilgainiui sausėjančią odą. 

      Reikia žinoti, jog SLS randamas ne tik veido priežiūros priemonėse, tačiau jis plačiai paplitęs šampūnuose, dušo želė. Beveik visi plaunamąją funkciją atliekantys produktai gali turėti šios medžiagos. 

      Be to, Sodium Lauryl Sulfate nėra savaime suyranti medžiaga, be viso to prisidedanti ir prie vandens taršos. Žinoma, nepamirštant ir to, kad SLS išgaunamas iš palmių aliejaus, o kadangi jo naudojimas pramonėje beprotiškai paplitęs - tai skatina masinį palmių kirtimą kiekvienais metais.

      Žinoma, ties SLS sąrašas tikrai nesibaigia. Susidariau tokią nuomonę, kad kuo sunkiau perskaitomas ingredientas, tuo didesnė tikimybė, kad jis cheminės kilmės. Daugiau apie kenksmingus komponentus kosmetikoje esu rašiusi čia ir čia.

• Prauskite veidą vėsiu vandeniu.

      Veidą nuprausti nuo kosmetikos valymo priemonių patariama net jeigu ir gamintojas ant pakuotės rašo, jog veidą visiškai užtenka nuvalyti priemone ir tuomet iškart gultis į lovą. Tai ypač galioja toms, kurios veidą prausia cheminėmis medžiagomis prigrūstais prausikliais. Negalima jokiu būdu palikti tų priemonių ant veido odos ir leisti joms ją "valgyti".

      Veido nepatariama plauti karštu vandeniu (net ir žiemą, kada tos šilumos taip norisi), nes būtent vėsus ir net šaltas vanduo skatina kraujo mikrocirkuliaciją ir leidžia odai išlikti švytinčiai. Be to, veido prausimas vėsiu vandeniu padeda taupyti energiją, skirtą vandens pašildymui.

      Mažas patarimas : makiažo valymui visiškai užbaigti naudokite gėlių vandenis, ypač, jeigu vanduo iš jūsų namų krano bėga pasižymi aukštu kalkėtumu. Gėlių vanduo padeda neutralizuoti kalkių poveikį.

• Medvilninius diskelius makiažui valyti pakeiskite specialiomis daugkartinio naudojimo servetėlėmis (arba augalinės kilmės kempinėlėmis).

      Atkreipkite dėmesį į taip dažnai naudojamus medvilninius diskelius makiažui valyti. Iš tiesų jie nėra tokie švelnūs kaip atrodo : jų paviršius yra lengvai šiurkštus, todėl gali suerzinti jautrią odą. Be to, medvilnės auginimui plačiai naudojami pesticidai.

      Laimei, tam egzistuoja alternatyva - daugkartinio naudojimo servetėlės bambuko, eukalipto, ekologiškos medvilnės ir kitais natūraliais pavidalais. Kiekvieną kartą plaunamos jos gali būti naudojamos ilgą laiką. Kai kurių paviršiai yra netgi švelnesni už medvilninius diskelius. 

      Nuo savęs dar pridėjau ir augalinės kilmės kempinėles. Netrukus pati žadu įsigyti Konjac kempinėlę, kuri taip pat yra daugkartinio naudojimo ir, sako, švelni it šilkas :)

      

      Taigi, venkime chemikalų veido valymo priemonėse, makiažui valyti rinkimės kuo švelnesnes priemones ir galiausiai kiekvieną kartą nuprauskime veidą vėsiu + gėlių vandeniu (tik nepamirškite, kad vanduo neturi atstoti priemonės!). Saugome save ir aplinką :)

Laura

Jūsų dėmesiui saugiausi nagų lakai!

      Visai neseniai aprašiau Avril nagų laką, kuris yra priskiriamas prie bent kiek sveikesnių. Taip jūs sužinojote, kad ekologiški nagų lakai neegzistuoja niekur pasaulyje. Dekoratyvinės kosmetikos ir kūno/plaukų priežiūros priemonių galime rasti, tačiau tokio nagų lako kol kas dar niekas nesukūrė.

      Jeigu kiek anksčiau sveikesnių (vartosiu šį žodį vietoje "natūralių") lakų gamintojai dar negalėjo pasiūlyti moterims plačios spalvų paletės, tai šiandien jie jau gali tai padaryti. Randame nebe kelias spalvas, o kai kada netgi visą gamą!

      Valérie Vanier prancūzaitėms sudarė keturiolikos brandų sąrašą, galinčių didžiuotis tuo, jog gamina sveikesnius nagų lakus. Kai kuriuos galima įsigyti Lietuvoje, o visus kitus siūlo internetinės užsienio parduotuvės. Šiuos nagų lakus galite pirkti nesukdamos sau galvos ir neužduodamos komplikuotų klausimų konsultantams :) 

Taigi, pradedame!

1. Kure Bazaar nagų lakas :

Nepaprastai plati spalvų paletė ir iki 85% natūralios kilmės medžiagų garantuoja, jog jūsų nagai bus spalvingi ir puoselėjami turtingomis medžiagomis.

2. UNE nagų lakas :

Ši firma siūlo ne tik 3 in 1 nagų lakų tipą (bazė + spalva + blizgesys), bet ir gali pasigirti ingredientais, kurie yra nuo 72,1 iki 85% natūralios kilmės.

3. Scotch naturals nagų lakas :

Nagų lakai, gaminami vandens pagrindu ir netgi veganiški! Be tolueno, ftalatų, dibutilo, formaldehido, acetono ir netgi be sunkiųjų metalų. Ar dar reikia kalbėti? Šių lakų gamintojai yra įsipareigoję gaminti sveikatai nepavojingus produktus. 

4. Hopscotch Kids nagų lakas :

Tai pirmasis nagų lakas vaikams. Kaip ir aukščiau minėtasis, pagamintas vandens pagrindu ir nenaudojant tolueno, ftalatų, dibutilo, formaldehido, acetono ir bei sunkiųjų metalų. Šių nagų lakų gamintojai yra taip pat įsipareigoję gaminti sveikatai nepavojingus produktus. Lakuokite savo mažųjų princesių nagus be baimės!

5. Couleur Caramel nagų lakas :

Puiki spalvų gama ir jokių sunkiai ištariamų ir įsimenamų ingredientų.

6. Vapour Organic Beauty nagų lakas : 

70% ingredientų sertifikuoti, o likusius 30% sudaro mineralai bei vitaminai. Kaip jau supratote, tai itin sveikas pasirinkimas ne tik jūsų nagams, bet ir sveikatai.

7. Santé nagų lakas :

Ši firma mums siūlo per 20 skirtingų nagų lakų : nuo kuklaus iki stulbinamo žėrėjimo. Jie ypatingi tuo, jog džiūsta greitai, laikosi ilgai ir yra atsparūs. Dėmesio : veganiški, be gliuteno ir be kitų toksinių medžiagų.

8. Zoya nagų lakas :

Kas matė, o kas nematė, kas žino,  o kas ne - turime įspūdingų stendų Lietuvoje. Tikrai plati paletė, atspalvių tiek daug, kad net sunku išsirinkti! Tai ekologiškų ir veganiškų pažiūrų gamintojai, turintys daugiau kaip 400 skirtingų nagų lakų spalvų paletę ir žinomi dėl formulės 5 Free (be penkių pačių toksiškiausių ingredientų)

9. Priti NYC nagų lakas : 

Sudėtyje puikuojasi ekologiški ingredientai - įvairių vaisių sėklos. Išdžiūsta greitai, yra patvarūs ir ilgai išliekantys. O kur dar veidrodinis blizgesys!

10. Acquarella nagų lakas :

Vandens pagrindu gaminami nagų lakai, kurie pasižymi ne tik tuo, jog neturi toksinių medžiagų, bet ir tuo, jog yra beveik bekvapiai. Jie drėkina nago plokštelę ir neleidžia jai sluoksniuotis. 

11. ZaoMakeUp nagų lakas :

Firma gamina ilgalaikius, atsinaujinančius ir natūralius kosmetikos produktus. Jokių pačių kenksmingiausių ingredientų, nebandyta su gyvūnais ir, žinoma, jokių gyvūninės kilmės sudėtinių dalių.

12. Avril nagų lakas :

Išsamiai aprašytas čia.

13. Benecos nagų lakas : 

Be kenksmingų medžiagų ir sertifikuoti BDIH sertifikatu.

14. SunCoat Girl nagų lakas :

Tai vandens pagrindu gaminami nagų lakai, taip pat ir veganiški. Be ftalatų, toueno, formaldelhido, alkoholio, acetono ir kitų nedraugiškų ingredientų.

      Dabar tikrai turite iš ko rinktis! :)

Laura

Natūralūs turtai iš gamtos (3 dalis): gėlių vandenys

http://www.laikas.lt/lt/receptai/521/virtuves-sveciai--eteriniai-aliejai-ir-hidrolatai/

     Tęsiame toliau pažintį su gamtos turtais. Šįkart noriu paplepėti apie hidrolatus, dar kitaip vadinamus gėlių vandenis (šis terminas man patrauklesnis). Gėlių vandenys - tai kvapusis vanduo, kuris yra eterinių aliejų gamybos šalutinis produktas. Gamybos metu į indą su žiedais, lapais, spygliais, sėklomis  ar kitomis augalų dalimis, dideliu slėgiu yra leidžiami garai, kurie atvėsę virsta vandeniu. Taip susidaro kvapusis vanduo, ant kurio paviršiaus susikaupia eterinis aliejus. Atskyrus eterinį aliejų, lieka gėlių vanduo, kuriame yra ištirpęs labai mažas eterinio aliejaus kiekis, todėl hidrolatai kvepia ir turi panašias savybes kaip eteriniai aliejai, tačiau jos žymiai silpnesnės. 
    Pastaruoju metu yra labai populiaru ir naudinga prisiminti seniai primirštus natūralių produktų gamybos metodus, senąsias receptūras, nes žmonija jau paeksperimentavo vartodama dirbtinės kilmės gaminius savo sveikatos sąskaita. Nors iš pradžių masinė tokių produktų gamyba atrodė kaip išsigelbėjimas vis didėjančiam vartotojiškumui: greita, pigu, lengva gauti, didelis pritaikomumas (pvz. nafta naudojama pradedant įvairaus kuro, baigiant kosmetikos ir vaistų gamyba) - tačiau per daugelį metų daugybė žmonių pradėjo skųstis įvairiais sveikatos sutrikimais, kurie seniau būdavo labai reti. Dėl šios priežasties savimi besirūpinanti žmonių dalis atsigręžė į protėvių patirtį ieškodami gyvenimo kokybės. 
    O mūsų senoliai tikrai buvo protingi žmonės. Pirmosios žinios apie aromatinių augalų panaudojimą siekia Senovės Egipto civilizaciją. Egiptiečiai turėjo ypatingą supratimą apie gydomąsias ir antiseptines augalų savybes, o taip pat ir aromatinių augalų panaudojimą. Ne veltui garsiosios Egipto karalienės Kleopatros vardas siejamas su grožio procedūromis. Ši iškili asmenybė garsėjo parfumerijos ir kosmetikos naudojimo įpročiais. Kaip senovėje Nilo slėnis buvo medicinos žinių ir lavinimosi centras, taip viduramžiais mokslo šviesa sklido iš arabų kraštų. Arabai buvo puikūs medicinos meistrai, jų sukurtoms vaistų ir kosmetikos receptūroms buvo naudojami ir distiliuoti apelsinų žiedų, rožių ir kitų gėlių vandenys. Kartu su karų žygiais, misionieriškomis misijomis žinios apie augalus paplito po visą žemyną, todėl nieko nebestebino prie vienuolynų ar namų įkurti sodeliai, kuriuose darniai vešėjo dekoratyviniai ir aromatiniai augalai kartu. O iš augalų išgaunami kvapieji vandenys buvo plačiai pradėti naudoti gydymui, kulinarijai, religinėms praktikoms, aromaterapijai.

Rožių vandens gamyba/ Nuotrauka iš http://www.patisau.lt/2010/02/keistos-savokos.html

    Šiais moderniais laikais hidrolatai buvo iš naujo prisiminti, nes toks vanduo savyje yra išsaugojęs naudingąsias augalo savybes, ir gali jas pernešti į žmogaus kūną, kuris irgi didžiąja dalimi sudarytas iš vandens. Hidrolatuose vyrauja gerai toleruojamos, antiseptinėmis ir saugančiomis nuo uždegimų savybėmis pasižyminčios medžiagos. 

    Šiuolaikiniai gėlių vandenys gaunami tokiais būdais:

1. iš augalų vandeniu ar vandens garais distiliuojant eterinius aliejus, kaip "šalutinis" distiliavimo produktas;
2. distiliuojant augalus, kurie turi labai mažą eterinių aliejų kiekį;
3. distiliuojant augalus, kurie neturi eterinių aliejų, tačiau turi kitų labai vertingų vandenyje tirpstančių medžiagų.

Gėlių vandenys gali būti naudojami labai universaliai:

• naudojami kremų, losjonų, valomųjų pienelių, kaukių, šampūnų sudėtyje;
• Panaudojus hidrolatą po paskutinio galvos plovimo šampūno ir praskalavus juo, plaukai tampa švelnūs ir žvilgūs;
• idealiai tinka odos, ypač veido priežiūrai kaip drėkikliai ar tonikai. Tereikia švarų ir nuvalytą veidą apipurkšti gėlių vandeniu;
• sustiprina kremų ir kaukių poveikį;
• stiprūs antioksidantai, jie lėtina senėjimo procesus, reguliuoja uždegiminius procesus. Kasdien purškiant veidą hidrolatu, pagerėja odos būklė, oda akivaizdžiai pagražėja, sutvirtėja;
• ramina ir gydo odą (pvz.: levandų vanduo ramina nudegusią saulėje odą);
• tinka kompresams. Pavyzdžiui, ramunėlių vandens kompresai pašalins paburkusius, tamsius ratilus po akimis (paimkite du vatos diskelius, pamirkykite ramunėlių hidrolate ir uždėkite ant kiekvienos akies, palaikykite apie 10 minučių. Reguliarus naudojimas ilgainiui padeda sumažinti patamsėjimus po akimis);
• vasarą ar atostogų metu puikus būdas atsivėsinti gėlių dulksnomis;
• gėlių vandens dulksnomis tinka kvėpinti plaukus;
• aromaterapijai naudojami vieni gėlių vandenys arba kartu su eteriniais aliejais. Kokybiški distiliuoti vandenys yra vienos saugiausių terapinių medžiagų. Jie yra saugi alternatyva ir tinka beveik bet kuriam atvejui;
• tinka įvairioms žaizdoms, sutrūkinėjusiai odai, egzemai, žvynelinei gydyti (pvz.: hamamelių vanduo);
• namams kvėpinti ir gaivinti, atstos aerozolinius gaiviklius. Jie natūralesni, nekenksmingi aplinkai;
• pakvėpinkite lovos patalynę gėlių vandeniu ir miego kokybė pasikeis; 
• gali būti naudojami maudynėms vonioje. Kadangi eteriniai aliejai netirpsta vandenyje, sudarydami ant vandens paviršiaus plėvelę, kuri jautriai odai gali sukelti suerzinimą, šiuo atveju tinkamesni hidrolatai. Jie visiškai ištirpsta vandenyje ir neerzins odos. Jei norite pailsėti ir nusiraminti po sunkios darbo dienos, įpilkite kelis šaukštus levandų ar ramunėlių hidrolato į vonią;
• galima naudoti inhaliacijoms;
• Tokie hidrolatai kaip rožių ar apelsinų žiedų (Neroli) gali būti naudojami skalbiant drabužius skalbykle skalavimo procese. Keli šaukštai gėlių vandens ir jis puikiai atstos specialius kvapiklius drabužiams, o ir lyginant išlaikys kvapą; 
• naudojami kulinarijoje: gaminami saldumynai su rožių vandeniu, ruošiamas levandų limonadas, rožių vandens šerbetas, gėlių vandenys geriami kartu su arbata, kava ar sultimis ir t.t.

    Naršydama internete ir ieškodama daugiau žinių apie hidrolatus, radau informacijos kaip pasigaminti gėlių vandenis namuose. Gaila, dabar dar ne rožių ar kitų augalų žydėjimo metas, todėl nuotraukos yra ne mano darytos, o paimtos iš interneto, tačiau tikrai ketinu išbandyti pasigaminti gėlių vandens pati namuose (jei labai patiks, gal nebebus prasmės jo pirkti). Taip pat galite rasti ir lietuvių blogerių straipsnius, kaip joms sekėsi gaminti. 

    Distiliuoti gėlių vandenys laikomi pranašesniais už žolelių antpilus (kitaip arbata) ar nuovirus, nes stabilesni. Kai kurių hidrolatų galiojimo laikas gali būti net iki 2 metų, o žolelių antpilai savo sudėtį pakeičia ir surūgsta per 2 dienas. 

Nuotrauka iš http://thebeautydepartment.com/tag/make-flower-water/

1. Paimti gilų puodą ar prikaistuvį, kuriame kaitinsime augalus. Į puodo vidurį reikia įstatyti paaukštinimą indeliui, kuriame gaminsis gėlių vanduo. Tam tinka bet koks karščiui atsparus indas. Paaukštinimas reikalingas tam, kad indelis kartu su hidrolatu būtų virš kaitinamo vandens su augalais;
2. Pasiruošti apie saują ar dvi norimų augalų. Naudojami gėlių žiedai, rožių žiedlapiai (be jokių kotelių), lapeliai (melisos, pipirmėtės) ir t.t. Naudojant džiovintas žoleles, gaunasi švelnesnis gėlių vanduo;
3. Augalus suberti ant puodo dugno ir užpilti vandeniu, kad apsemtų (maždaug 1 cm virš žiedlapių). Ant paaukštinimo dėti indelį hidrolatui, jame rinksis kondensatas. Geriausia, kad jis būtų kuo platesnis;
4.  Ant puodo uždėti dar vieną indą ar dangtį. Svarbu, kad būtų sudaryta  sandari aplinka ir vandens garai neišeitų lauk. Todėl antrasis indas turi liestis su kaitinamo puodo kraštais. Jei sandarumo nepakanka, kaitinamo indo kraštus gerai apsukite sudrėkintu rankšluosčiu ir tik tada statykite ant viršaus antrąjį indą. Paruoštą indą statykite ant viryklės ir kaitinkite ant mažos ugnies. Viso kaitinimo metu antrajame inde turi būti ledo. Ledui ištirpus, su šluoste vandenį išsemkite ir įdėkite naujo ledo. Jokiu būdu negalima viršutinio indo nukelti kol visas procesas nebaigtas;  
5. Kaitinant augalus vanduo pradės garuoti, vandens garai kils į viršų ir pasiekę antrąjį indą su ledu, atvės ir pradės kondensuotis. Susidaręs kondensatas kaupsis į puodo centre padėtą indelį. Visą kaitinimo procesą tęsti tol, kol beveik visas vanduo išgaruos nuo puodo dugno;
6. Pasibaigus kaitinimui, indelyje bus susikaupęs gėlių vanduo. Tą kvapųjį vandenį supilkite į jam skirtą tarą (gali būti stiklinis buteliukas su purkštuku). Kadangi tai namų sąlygomis gamintas produktas, geriausia jį laikyti šaldytuve ir sunaudoti per mėnesį. Nors kai kurie hidrolatai gali išsilaikyti ir ilgiau, bet geriau nerizikuoti.

Nuotrauka iš http://theparakeetslounge.com/blog/2012/11/14/diy-rose-water-spray/

    Bei antrasis metodas, kuris reikalauja mažiau darbo, panašiai kaip užsiplikyti žolelių arbatos. Tereikia džiovintų žolelių ar žiedų (maždaug pusės puodelio) ir distiliuoto/filtruoto vandens. Gamybos proceso eiga tokia: džiovintus augalus suberti į stiklinį indą ir užpilti karštu distiliuotu/filtruotu vandeniu. Leisti pastovėti kelias valandas. O po to nusunkti ir vandenį supilti į indelį su purškikliu. Tokį gėlių vandenį būtina laikyti šaldytuve ir sunaudoti per savaitę. 

    Namuose turiu džiovintų ramunėlių, todėl ne kartą esu tokio gėlių vandens (o gal geriau sakyti gėlių antpilo) pasigaminusi namuose. Juo perskalauju išplautus savo plaukus. Kaip žinome, ramunėlės rekomenduojamos šviesiaplaukėms, nes šiek tiek šviesina plaukus. Apipurškus plaukus ramunėlių dulksna, galite eiti į lauką ir pabūti saulėje, tačiau siūlau nepiknaudžiauti, nes visi šviesinimo būdai (net ir natūralūs) taip pat plaukus ir sausina. 

    Ir pabaigai, nors gėlių vandenys labai universalūs ir tinka dažniausiai visų tipų odai, tačiau vis dėlto galima išskirti, kokiai odai geriausiai jie tinka. Žemiau pateikiu  lentelių su populiariausiais vandenimis, kurioje sužymėjau hidrolatų tinkamumą. Išsirinkite sau tinkantį ir gero naudojimo:)

Sausa oda

Jautri oda

Į alergiją linkusi oda

Riebi/ mišri oda

Brandi oda

Raukš- lėta oda

Spuo- guota oda

Parau- dusi oda

Turi priešužde- giminių savybių

Šviesi- na odą

Ramina odą

Toni- zuoja odą

Jaunina odą

Kitos savybės

Hamamelių vanduo

•

•

•

•

•

•

•

•

šalina niežėjimą, pleiskanas

Damaskinių rožių vanduo

•

•

•

•

•

•

•

•

padeda kovoti su dermatitu

Baltųjų rožių vanduo

•

•

•

•

•

•

•

tinka akių kompresams

Arbatmedžio vanduo

•

•

•

•

•

Ramunėlių vanduo

•

•

•

•

•

•

•

Apelsinų žiedų (Neroli) vanduo

•

•

•

•

•

•

Rugiagėlių vanduo

•

•

•

•

•

•

tinka po deginimosi

Frankinceso (medžio sakų) vanduo

•

•

•

padeda kovoti su strijomis

Levandų vanduo

•

•

•

•

Beržų pumpurų vanduo

•

•

Ylang Ylang vanduo

•

•

•

•

Pelargonijų vanduo

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

makiažo valymui, po deginimosi ar skutimosi

Jazminaičių vanduo

•

•

•

•

•

afrozidiakas

Aviečių vanduo

•

•

•

•

•

tinka burnos skalavimui

Čiobrelių vanduo

•

•

tinka riebiai galvos odai

Verbenos vanduo

•

•

•

•

•

turi anticeliulitinį poveikį

Liepų žiedų vanduo

•

•

•

stabdo plaukų slinkimą

Melisų vanduo

•

•

•

•

•

•

•

•

•

tinka po deginimosi

Rozmarinų vanduo

•

•

•

•

Šlamučių vanduo

•

•

•

•

•

•

•

Jurgita