2015 m. sausio 23 d., penktadienis

INCI: kaip suprasti savo kosmetikos sudėtį?

Nuotrauka iš interneto
     Gal jums neaktualu ar jau atsibodo tokio pobūdžio temos, nes kiekvienas su natūralia kosmetika susijęs tinklapis ar tuo besidominti blogerė laiko vos ne savo pareiga paskelbti bent vieną straipsnį apie natūralioje kosmetikoje netoleruojamas medžiagas. Kol nesakote: "Stop. Žinau, žinau.... Reikia vengti Sodium Lauryl Sulfate (SLS), parabenų, mineralinio aliejaus, silikonų ir pan. O jei randu, kad sudėtyje yra augalinių aliejų ar ekstraktų, vadinasi, tokią priemonę imu ir perku". Aš pasakysiu, kad iš dalies pritariu, tačiau žinoti, kokios medžiagos "geros", o kokios "blogos" - nepakanka. Internete yra daugybė straipsnių, kur kalbama truputį apie vieną, truputį apie kitą, o apie viską vienoje vietoje rasti žymiai sudėtingiau. Todėl pabandysiu jums kuo trumpiau viską supasakoti.

1. KAS INDELYJE "GYVENA"
Prisiminkite, kad kalbu apie kremus, losjonus, šampūnus, kaukes, valiklius ir panašias priemones. Ir kokias medžiagas galima rasti jų sudėtyje.
  • Vanduo. Vanduo atskiedžia kitus sudėties ingredientus arba yra jų tirpiklis. Nors vanduo drėkiną odą, tačiau atsiminkite, oda įsisavina tik 10-30 proc. išoriškai gaunamo vandens. Todėl bus naudingiau jei vandenį gersite, o pirmenybę teiksite toms priemonėms, kuriose vietoj vandens naudojami gėlių vandenys, alavijas (jei tik tai įmanoma). 
  • Riebalai (lipidai). Tai medžiagos, kurios padeda išlaikyti odos drėgmę, ją minkština, maitina. Natūralioje kosmetikoje tą darbą atlieka kokybiški šalto spaudimo nerafinuoti augaliniai aliejai. Kiti naudoja rafinuotus aliejus ar sintetinius produktus, kurie pigūs, poveikis trumpas arba tik sudaroma iliuzija, kad yra efektas. Tokie abejotini ingredientai yra: mineralinis aliejus (mineral oil, paraffinum liquidum, petrolatum, vaseline, paraffin, ozokerit (blakstienų tušuose), polyisobutene (lūpų blizgiuose), E 905); silikonai kaip dimetchicone, cyclomethicone ir kiti (apie juos pasiskaitykite Modestos bloge veidrodeli.blogspot.com); chemiškai pakeisti arba hidrinti augalinės kilmės lipidai (palmitic acid, PEG- 60 hydrogenated castor oil, gliceryl linoleate), gyvūlinės kilmės riebalai kaip lanolinum; rafinuoti augaliniai aliejai ir vaškai.
  • Emulsikliai. Vanduo su riebalais ar kitais skysčiais "nedraugauja" - tarpusavyje nesimaišo. Tam reikia plakti, kratyti, maišyti, bet jų draugystė nėra tvari, todėl išsisluoksniuoja. Dėl šios priežasties naudojami emulsikliai. Deja, emulsikliai Ceteareth-10, Cocamide DEA, PEG-7 Glyceryl Cocoate ir t.t. ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi - trikdo normalias odos funkcijas (suklijuoja viršutinio odos sluoksnio negyvas ląsteles). Egzistuoja ir natūralus emulsiklis - nerafinuotas bičių vaškas (cera alba/cera flava), kuris turi ir bioaktyvių medžiagų.
  • Funkciniai ingredientai. Tai ingredientai, kurie padaro jūsų priemones estetiškai patrauklias, malonios tekstūros ir prailgina galiojimo laiką. Dažniausiai tai sintetinės medžiagos (natūralioje kosmetikoje naudojami natūralios kilmės funkc. ingredientai) - emulsikliai, stabilizatoriai, paviršiaus įtempio mažinimo medžiagos, plėvėdariai, putojimo skatinimo medžiagos, drumstikliai, absorbentai, skystikliai, tirpikliai, antioksidatoriai, antistatikai, konservantai, dažikliai, kvapikliai ir t.t... Sintetiniai ingredientai linkę kauptis mūsų organizme, trikdyti normalias organizmo funkcijas, sukelti alergijas ar kitaip paveikti. Labiausiai keiksnojami yra konservantai, kurių pagrindinė funkcija yra pratęsti produktų galiojimo laiką, nes skystose terpėse ypač mėgsta daugintis bakterijos. Nustatyta, jog konservantai dažnai yra alergijų atsiradimo priežastis, net buvo bandyta sieti su vėžiniais susirgimais (galiausiai apsistota ties nuomone, jog jie kaupiasi vėžio pažeistose ląstelėse, o ne jį sukelia). Šiuo metu Europoje naudojami net 154 įvairūs konservantai (ethyl-, propyl-, butyl-, methylparaben, triclosan, triclocarban, stearalkonium chloride, diazolidinyl urea, phormaldehyde ir kt.), kurių kiekis dėl pavojingumo ribojamas. Egzistuojama dar viena konsertantų rūšis - "netiesioginiai konservantai" (Propylene Glycol, Butylene Glycol, Phenethyl Alcohol, Pentylene Glycol, Alcohol, Sorbitol ir kt.). Be odos drėkininimo tam tikras jų kiekis gali naikinti bakterijas. Šių medžiagų kiekis nėra ribojamas, todėl yra mėgstamos ir natūralios kosmetikos gamintojų. Pasirodo net jos turi minusų. Naikina bakterijas ne tik kosmetikos indelyje, bet ir gerąsias mūsų odos bakterijas. Natūrali sveikos odos apsauginė funkcija atkuriama maždaug po dviejų valandų, bet jei oda pažeista, gali kilti nemalonumų.
  • Aktyvieji ingredientai. Tai brangios ir vertingos medžiagos: vitaminai, tonikai, drėkikliai, antioksidantai, elastingumą palaikančios ir kitas naudingas savybes turinčios medžiagos. Būna natūralios ir sintetinės kilmės. Deja, dažniausiai jų naudojamas itin mažas kiekis, kuris neturės jokio naudingo efekto vartotojui, bet netgi neatsvers žalingo kitų ingredientų poveikio. Aktyviosios medžiagos glikolio rūgšties, kuri yra cheminis šveitiklis, kiekis taip pat ribojamas.
2. KODĖL KENKSMINGOS MEDŽIAGOS VIS DAR NAUDOJAMOS?

    Visi tie abejotini kosmetikos priemonių ingredientai pradėti naudoti smarkiai ištobulėjus chemijos pramonei kaip pigi alternatyva natūraliai žaliavai. Tuo metu buvo dar nežinomas jų šalutinis poveikis. Akivaizdu, jog šiandieniniame pasaulyje labai padaugėjo alerginių reakcijų, onkologinių susirgimų, nevaisingumo atvejų ir t.t. Visiškai uždrausti naudoti sintetines medžiagas kosmetikoje ir kitur kol kas neįmanoma, nes nėra patvirtintų įrodymų, kad būtent jos yra įvairių susirgimų priežastis. Maždaug apie 90 proc. kosmetikoje naudojamų medžiagų poveikis sveikatai nėra ištirtas.Tyrimai labai brangūs, sudėtingi, juos atlikti gali užtrukti daugiau nei dešimt metų, o didesnė suinteresuotų šalių dalis yra už šių medžiagų naudojimą negu atvirkščiai. Kol kas yra tik taikomi apribojimai kai kurių medžiagų naudojimui.

3. KOKS LEISTINAS KIEKIS?

     Kokioms medžiagoms taikomi apribojimai ir koks leistinas maksimalus kiekis yra numatyta Europos parlamento ir Tarybos reglamente dėl kosmetikos gaminių (lietuvių kalba galima parsisiųsti iš interneto). Priklausomai nuo ingrediento atliekamos funkcijos ir sąlyčio su oda (nuplaunama priemonė, nenuplaunama) yra taikomi skirtingi apribojimai. 
    Pavyzdžiui, konservantų parabenų leidžiamas kiekis iki 1,0 proc., triklosano iki 0,3 proc., triklokarbono iki 0,2 proc., benzoic acid iki 1,4 proc., phenoyxetanol iki 1,0 proc., benzyl alcohol iki 1,0 proc.; dantų pastose naudojamų įvairių fluoridų kiekis neturi viršyti 0,15 proc., amoniako iki 6 proc., parfumerijoje naudojamas dirbtinis muskusas musk cetone neturi viršyti 1,4 proc., UV filtras titano dioksidas - iki 25 proc. viso produkto kiekio. 
     Bet kuris kosmetikos gamintojas jums drąsiai gali sakyti: "Mūsų gaminamoje produkcijoje yra naudojami tik leistini ingredientų kiekiai". Ir jie visiškai teisūs. Nes maži kiekiai žmogaus organizmui neturėtų padaryti jokio žalingo poveikio. Bet.... Juk jūs neturite tik vienos priemonės? Duše naudojate dušo želė, šampūną ir kondicionierių, nusipraususios išsitepame veidą, kūną kremu, pasidažote, plaukams imate plaukų laką/žele ar kitą formavimo priemonę, dezodorantas nuo prakaitavimo, be kvepalų neišsivers jokia save gerbianti moteris, vakare viską nusiprausiate su prausikliu, šveičiate, valote, odą palepinate veido kauke, vėl tepate kremą, valote dantis ir t.t. Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai moteris per dieną naudoja apie 13 skirtingų kosmetikos priemonių (vyrai apie 5). Kiek pas save suskaičiavote? Jei visus "leistinus" kiekius sudedam į vieną krūvą, tai greičiausiai viršysime visas leistinas ribas. O kokias priemones ir kiek jų naudoti - pačio žmogaus asmeninis reikalas. 

4. KAIP GREITAI IR NESUNKIAI SUŽINOTI PRODUKTO SUDĖTĮ

    Ar jums sudėties analizavimas atrodo labai sudėtingas? Geriausia, žinoma, nepirkti nieko impulsyviai, ramiai kiekvieną sudėtinę dalį patikrinti internete (pvz.: EWG's Skin Deep arba Kosmetikos DNR) ir tik tada spręsti, pirkti ar ne. Bet jei to negalite padaryti, įsidėmėkite dažniausiai pasitaikančius blogiukus (keleta paminėjau pirmame punkte). Atsiminkite, jog visus ingredientus privaloma rašyti mažėjimo tvarka, tačiau nėra nurodymo pateikti tikslius kiekius procentinėmis  išraiškomis. Vertinant sudėtį verta atkreipti dėmesį į pirmuosius kelis (3-5) ingredientus, nes jie sudaro produkto didžiąją dalį (maždaug apie 80 proc). Visa kita tai funkciniai ingredientai, aktyviosios medžiagos ir kt. 
    Namuose kartais pasiskaitau savo kambariokės šampūnų, kaukių sudėtis vien dėl smalsumo. Galiu net truputį paanalizuoti sudėtį ir pademonstruoti mėgstamą gamintojų marketingo triuką. Taigi, radau vienos gerai žinomos kosmetikos, užsiimančios tinkline rinkodara, plaukų kaukę. Pavadinime išdidžiai skelbiama, jog plaukų kaukė su labai egzotišku aliejumi išsausėjusius plaukus maitina nuo šaknų iki galiukų, suteikia žvilgesio, padaro juos lengviau šukuojamais, suteikia gyvybingumo, stiprina. Patys pirmieji sudėtyje yra vanduo (Aqua), Cetearyl alcohol, Dimethicone, Cetyl alcohol, toliau seka sunkiai liežuviui įvaldomi pavadinimai, ties viduriu randu gerai žinomus konservantus metilparabeną su  propilparabenu. O beveik pačioje eilės pabaigoje aptinku tą egzotiškąjį aliejų bei dar vieną augalinį ekstraktą, po jų rikiuojasi kelios spalvos ir alergenas linalool. Su vandeniu ir taip viskas aišku, o riebieji alkoholiai ir silikonas suteikia tą dekoratyvinį efektą, tačiau problemos nesprendžia. Jau žinome, kad parabenų maksimalus leistinas kiekis iki 1 proc., vadinasi visų kitų sudedamųjų dalių, einančių iškart po parabenų, kiekis dar mažesnis. Plaukų kaukėje, kurios tūris 200 ml, aliejaus geriausiu atveju bus apie 1 ml. Sarkastiškai paklausiu, tas 1 ml kokį teigiamą poveikį jums duos? 
    Kitas pavyzdys. Vardinu kito gamintojo kondicionieriaus-kaukės sudėtį: Aqua, Aloe barbadensis (Alijošiaus sultys), Argania spinosa (Argano aliejus), Pentaclethra macroloba (aliejmedžio aliejus), Butyrospermum sparkii (taukmedžio aliejus), toliau seka daugiau aliejų, ekstraktų bei augalinės kilmės ingredientų. Pačioje pabaigoje vėl kvapiklis linalool, tačiau išgautas iš augalinių eterinių aliejų). Matote skirtumą? 

5.  Į KĄ DAR VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

   Priemonės įpakavimas taip pat turi įtakos galiojimo terminui. Produktams su atsukamais dangteliais reikalingas didesnis konservantų kiekis, nes jo paviršius tampa patrauklus bakterijoms. Kiekvieną kartą kremą palietus pirštu į jį patenka naujas kiekis bakterijų. Tik hermetiškai uždarytas dozuojamas indelis, kuris turi vožtuvą, apsaugantį nuo bet kokio užteršimo iš išorės, visiškai apsaugo produktą. Tokiam produktui reikalingas mažesnis konservantų kiekis.

6. NATŪRALU, VADINASI - SVEIKA?

    Pasaulyje neegzistuoja vien juoda arba balta. Arba kitaip pasakius, ne visos sintetinės medžiagos yra kenksmingos ir ne visos natūralios kilmės medžiagos yra saugios. Natūralioje sertifikuotoje kosmetikoje nėra arba yra palyginti labai nedidelis kiekis konservantų, kurie neleidžia daugintis bakterijoms, kurios gali užkrėsti odą, išskirti kenksmingus toksinus. Dėl savaime suprantamų priežasčių, tokio gaminio galiojimo terminas gerokai trumpesnis, kartais net per trumpas. Jei matote, jog jūsų naudojamos priemonės galiojimo terminas baigėsi, tačiau pačio produkto vis dar yra, nerizikuokite ir meskite ją į šiukšlių dėžę.  Kitas dalykas, netgi natūralioje kosmetikoje gali atsirasti kenksmingų medžiagų, jei jos gamyboje naudojamas užterštoje aplinkoje užaugęs augalas arba pasirinkta netinkama gamybos technologija. 
   Net ir perkant sertifikuotą natūralią kosmetiką verta žiūrėti į jos sudėtį. Ten taip pat gali slėptis alergiją sukeliančios natūralios medžiagos, o kai kurių augalų sudedamosios medžiagos pakeičia savo savybes patekusios į tiesioginius saulės spindulius. Kiekvienas žmogus gali būti alergiškas net ir nekalčiausiam ingredientui. Vieni iš dažniausių alergijų sukelėjų: rozmarinų ekstraktas, citrinos žievelės ekstraktas, pelargonijų aliejus, bergamočių aliejus, levandų aliejus, greipfrutų ekstraktas, ramunėlių ekstraktas, eukalipto ekstraktas, medus, medetkų aliejus, morkų ekstraktas. 

     Tikiuosi straipsnis naudingas. Būkime gražios ir sveikos, bet svarbiausia, būkime protingos. Nes protinga moteris tikrai žinos, kaip būti sveikai ir gražiai:)

Informacijos šaltiniai:
www.aromata.lt;
www.neovita.lt;
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 2009 m. lapkričio 30 d. dėl kosmetikos gaminių;
Kenksmingos cheminės medžiagos;
Bernardinai.lt;
Medguru.lt
Kosmetikos DNR.

P.S. Jei kur suklydau, prašau mane pataisyti, būsiu dėkinga:) O pabaigai pridedu trumpą filmuką apie kosmetikos istoriją.




Jurgita

3 komentarai:

  1. Mane labiausiai glumina mintis jog kosmetikos gamintojai nenurodo kiekiu tik sudetines dalis. Dar labai glumina faktas jog tas sudetis galima apeiti, ideti ta tikra norma zaliavos,ir neparasyti sudetyje, jei nieks nesuuos tai ir nepatikrins... As pati dirbu maisto pramoneje ir kas dien susiduriu su tokiais dalykais... O econimy klases priemoniu man net nesinori nagrineti. Manau, kad rasciau ten tikru „stebuklu“...

    Ir dar. Mane pribloske Uoga uoga vienos is ikureju pareiskimas viename interviu, neva nera svarbu ekologiska ideja, svarbiausia geras marketingas :)) Jie beje savo suetyse kiekiu irgi nenurodo :( tai jei jau tokia sveika kosmetika, kyla klausimas - kodel? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. gaila, kad dauguma kompanijų labiau suinteresuotos kuo daugiau uždirbti ir skatinti vartojimo mastus, o ne duoti žmogaui naudingą produktą.

      Panaikinti
  2. Jeigu būtų nurodyti kiekiai, turint sudedamąsias dalis gaminį būtų galima gana nesunkiai atkartoti. Manyčiau, kad kiekiai patenka į komercinės paslapties apibrėžtį ir vargu, ar kada nors bus atskleidžiami.

    AtsakytiPanaikinti