Grožis, iš tiesų reikalavęs aukų

      Grožis vertinamas ne tik šiais laikais. Jis taip pat buvo vertinamas ir senovėje. Tik, ko gero, pasakymas, jog "grožis reikalauja aukų", tais laikais buvo kur kas labiau tiesioginis. 

      Kas buvo gražu senovės visuomenei, tas galėjo būti atgrasu viduramžių damoms ir ponams. Tai reiškia, jog skirtingais laikotarpiais, netgi epochomis, grožio samprata ir suvokimas keitėsi kaip dabar keičiasi madų tendencijos. Žinoma, šalia tais laikais nustatytų grožio kanonų ir parinktų ikonų, egzistavo ir pagalbinės priemonės grožiui išryškinti arba trūkumams užmaskuoti. Manoma, jog pirmosios kosmetikos priemonės atsirado senovės Egipte, kur grožis buvo itin svarbus ir net siejamas su religija. 

      Senovės Egipto moters idealas buvo žemo ūgio liekna moteris, putliomis lūpomis ir didelėmis migdolo formos akimis. Tam, kad išryškintų savo grožį, jos naudojosi ne tik grožio procedūromis, bet ir dekoratyvine kosmetika. Tiesa, pastaroji buvo žymiai populiaresnė, negu kūno priežiūra, nors puoselėti savo kūno moterys taip pat nevengė. 

      Egipte grožis buvo toks svarbus, kad gražinosi toli gražu ne tik moterys. Įskaitant pastarąsias, dažėsi visi: vyrai, vaikai, skirtingų socialinių sluoksnių žmonės- žodžiu, visi egiptiečiai. Tuo metu apie pažangiausias technologijas šie žmonės galėjo tik pasvajoti (žinoma, tai buvo pažengusi civilizacija, tačiau kosmetikos srityje - ne taip jau ir labai), todėl viskas, ką jie naudojo, buvo gaunama vien tik iš gamtos. Bet ar žinote, kad ne viskas, kas randama gamtoje, yra nekenksminga? 

      Mėgstamiausias ir plačiausiai naudojamas tų laikų ingredientas buvo švinas. Jis karaliavo akių makiažo produktuose, taip pat pudroje, skirtoje odai balinti. Akis egiptiečiams dažytis buvo tiesiog būtina, o jas dažydavosi tamsiai pilko švino mišiniu. Akių makiažas ne tik pabrėždavo migdolo formos akis, bet ir - jeigu tikėtume pačiais egiptiečiais - apsaugodavo nuo piktųjų dvasių. Norėdami pabrėžti akių spindesį, optiškai dar labiau jas padidinti išplečiant vyzdžius, gyventojai lašinosi vaistinės šunvyšnės sulčių. Odą balinti taip pat buvo svarbu, nes jau tada šviesi oda buvo siejama su kilmingumu. Nuo pernelyg dažno tokios pudros naudojimo atsiverdavo žaizdelės, o jas maskuodavo ne kuo kitu, kaip dar storesniu tos pačios pudros sluoksniu. Na, o jeigu ne pudra su švinu, tai gipso milteliai, gebantys suteikti balinantį efektą. Visa ši kosmetika buvo naudojama ir apsaugai nuo vėjo, saulės, smėlio, o akių pravedimas - nuo akių infekcijų.

      Be viso to, jeigu kuri egiptietė sugalvodavo pasiryškinti skruostus, drąsiai naudodavo nuodingų augalų sultis. 

      Įsivaizduokite, jog naudojate tokią kosmetiką kiekvieną dieną. Tai gali ne tik gerokai apkartinti jūsų sveikatą, bet ir sutrumpinti gyvenimo trukmę. Sunkieji metalai kaupiasi organizme ir jį tyliai, bet efektingai nuodija, mįslingi lašai akims gali sukelti net apakimą, o kur dar visos kitos priemonės. Slenkant amžiams, įvairios kūno priežiūros ar kosmetikos įvairovės keitėsi. Viduramžiais išpopuliarėjo kraujo nuleidimas. Ir tai tik tam, kad moteris taptų išblyškusia. Balta oda ir tada nebuvo išėjusi iš mados. Laimei, šiais laikais pasakymas "grožis reikalauja aukų" labiau humoristinis, negu tiesioginis.

Laura